- apsiuva
- apsiuvà dkt.
.
.
apsiuva — apsiuvà sf. (3b) 1. SD18 apsiuvimas (pakraščio), rankogalis, atraitas: Apsirengęs paprastais drabužiais – jokių apsiuvų, jokių žvaigždučių rš. 2. Vlkv, Al, Srj spragilo siaustuvės ir buožės apsiuvimas oda, kad lengviau būtų pririšti; raištis… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiūti — apsiūti, àpsiuva (apsiū̃na), apsiùvo (àpsiuvė) tr. K, Š, Rtr; SD204, R160, Sut, M 1. J, DŽ kiek reikiant pasiūti (drabužių, avalynės): Motina àpsiuva vaikus BŽ309. Seniai jau visus apsiuvau ir vis iš naujo apsiuvu I.Simon. Bus ir apsiūtas, ir … Dictionary of the Lithuanian Language
apdiegas — ãpdiegas sm. (3b); prš zool. vandens kirminėlis, įsitraukęs į padarytą iš smėlio ir medžio trupinėlių lukštą, apsiuva, medvėžis (Phryganea grandis): Užsimauk ãpdiegą ant meškerės Ilg. Žuvys apdiegą ne ką blogiau puola, kaip slieką Vl. Ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiuvai — apsiuvaĩ sm. pl. (3b) žr. apsiuvas 2: Čia gera oda apsiuvam Plv … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiuvas — ãpsiuvas sm. (3b) 1. apsiuvimas (pakraščio): Kaklo iškirpimas papuoštas plisuotu apsiuvu rš. Sakyk jiemus, idant sau apsiuvus padarytų ant kraštų savo rūbų BB4Moz15,38. 2. žr. apsiuva 2: Spragilo ãpsiuvas J. Apsiuvas skūrinis buvo, kad laikytų… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiuvos — ãpsiuvos sf. pl. (3b) žr. apsiuva 2: Reikia, kad ãpsiuvos būtų šikšninės Nmn … Dictionary of the Lithuanian Language
apysiuva — sf. (1) apsiuva, apsiuvimas: Apysiuvos rūbų SD242 … Dictionary of the Lithuanian Language
buožė — 1 buožė sf. (1), buožė̃ (4) 1. koks sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas ant galo: Spilgos buožė K. Geležinė vinis, medinė atsaja nuo vežimo be buožės neturės J. Vinies buožė nulūžo, ir nesilaiko kobinys Stč. Ant lazdos [bezmėno] yra buožė Škn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dengėjas — dengėjas, a smob. (1), à (3) 1. kas dengia, velka: Penki vyrai namuos, o viena tik dengėjà (kuri suverpia, suaudžia ir visus apsiuva) Š. Yr svirnely trys dukrelės, plonų drobių audėjėlės, žalių šilkų sukėjėlės, našlaitėlių dengėjėlės J.Jabl. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrūkyti — tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298… … Dictionary of the Lithuanian Language